FILMAS. 'Penkeri paskutiniai metai' (The Last Five Years)

Pavadinimas - Penkeri paskutiniai metai (The last five years)

Žanras - Komedija, Drama, Miuziklas

Režisierius - Richard LaGravenese

Scenarijaus autoriai - Richard LaGravenese (filmas), Jason Robert Brown (muzikinis spektaklis)

Šalis - JAV

Metai - 2014 m.

Trukmė - 94 min.

IMDB - 6,3

Džeimis (akt. Jeremy Jordan) - klestintis novelių rašytojas, kuris yra labai karštas ir talentingas jaunuolis, sparčiai kopiantis karjeros laiptais ir, regis, jau radęs savo vietą pasaulyje. Ketė (akt, Anna Kendrick) - sunkiai dėl savo vietos didžiojoje scenoje kovojanti teatro aktorė, charizmatiška, miela ir be galo graži mergina, dažnai negaunanti trokštamų vaidmenų, jaučiasi pasimetusi ir nereikalinga, savo amžinai užimto vyro gyvenime. Filmo siužetas apima penkių metų trukmės santykius tarp šių jaunuolių, kurie savo meilės istoriją mato labai skirtingai ir ją pasakodami veikėjai dainomis atskleidžia, kodėl pamilo vienas kitą, kaip klostėsi jų santykiai ir kodėl jie pasibaigė. Du visiškai skirtingi pasakojimai, parodo, kad kiekviena meilės istorija turi dvi puses.

Visada sakau, jog filmą žiūrėti daug maloniau, kai jame vaidina gražūs aktoriai. Šis filmas būtent toks. Pagrindiniai aktoriai buvo be galo gražūs ir puikiai išpildė savo roles. Dainuodami abu aktoriai perteikė kaip tik tokias emocijas, kokių reikalavo filmo siužetas. Abu istorijos veikėjai filmo metu turėjo parodyti gana plačią jausmų paletę - pyktį ir skausmą, susižavėjimą ir meilę, ir abu aktoriai įrodė, jog kiekviena ši emocija yra jiems pažįstama ir jie puikiai gali ją atspindėti, taigi aktorių darbas buvo atliktas beveik nepriekaištingai.

Filmas pasakoja dvi skirtingas tos pačios meilės istorijos versijas ir tai pateikta gana įdomiai. Mergina savo versiją pasakoja nuo santykių pabaigos atvirkštine chronologine tvarka, kai tuo tarpu vaikinas savąją versiją pasakoja nuo tos dienos, kai pora susipažino tvarkinga chronologine seka. Poros istorijos susikerta, tik per vestuvinę dainą. Tai suteikia filmui unikalumo, bet tuo pačiu ir šiek tiek painioja žiūrovą. Pradėjus žiūrėti filmą reikia trupučio laiko, kol susigaudai kaip pasakojama istorija, bet perpratus sistemą, filmo formatas filmui išeina tik į gerą.

Garso takelis šiame filme be abejo yra svarbiausias elementas ir jis yra tiesiog tobulas. Muzika filme nuostabi ir sukelianti daug emocijų, aktorių balsai kelia šiurpuliukus, o dainų tekstai puikiai pasakoja istoriją. Paprastai miuzikluose įsimintinos būna kelios dainos, kurios sudaro filmo pagrindą, bet šiuo atveju kiekviena daina yra svarbi ir sukelianti daug jausmų, kurie verčia mus išgyventi tokias emocijas, kurias išgyvena veikėjai. Filme beveik nešnekama ir istorija pasakojama dainomis, o tokiu būdu siužetas ne visada būna pilnai perteiktas, tačiau šiuo atveju pasakojimas perteiktas be jokių priekaištų.

Filmo scenarijus, deja, šį kartą nėra stipriausia miuziklo dalis. Gana banalios situacijos ir jokių likimo posūkių, filmui neprideda žavesio ir istorija vietomis gali pasidaryti nuspėjama ir nuobodoka, tačiau kiti filmo pliusai, kurių yra begalė, užglaisto visas scenarijaus spragas ir silpnybes.

"Penkeri paskutiniai metai" yra filmas, pasakojantis šiek tiek banalią ir ne kartą matytą meilės istoriją, kurią pasakoja du labai puikūs aktoriai ir nepriekaištingi jų pasirodymai. Kiekvienas miuziklų mylėtojas privalo pasižiūrėti šį filmą, dėl nuostabių jame skambančių muzikinių kūrinių. Mano nuomone, tai vienas jausmingiausių ir gražiausių šio dešimtmečio miuziklų, kuriame kiekvienas atrastų kažką gražaus.

Režisūra - 7

Scenarijus - 7

Aktoriai - 9

Garso takelis - 10

Techninė pusė - 7

Kinematografija - 8

8/10

-Rokas